Simbolis – tai sutartinis ženklas, išreiškiantis tam tikrą sąvoką ar idėją. Kadangi Lietuvoje prieinamiausia medžiaga buvo medis, seniausi dirbiniai išlikę tik iš XVIII amžiaus. Tačiau ir čia mes galime surasti daug ornamentinių simbolių, kuriems būdingas ikikrikščioniškas pobūdis. Daugiausia simbolių išliko medinėje memorialinėje architektūroje (stogastulpiuose, kryžiuose), taip pat verpstėse, kraičio skryniose, kultuvėse, rankšluostinėse, velykinių margučių raštuose. Būdingiausi simboliai: dangaus kunai, ropliai, paukščiai, gyvūnai, augalai.
Dangaus kūnai
Dangaus kūnai liaudies dailėje vaizduojami ratais, svastikomis, kryžiais, spiralėmis. Tokie ženklai būdingi daugelio šalių menui. Į apskritimą įkomponuotas kryžius, segmentinė žvaigždė turėjo sukurti besisukančios rate po dangų saulės įvaizdį. Mėnulis vaizduojamas jaunas, nes toks turėjo ypač didelę reikšmę gyvūnų ir augalų gyvenimui. Dangaus simboliai ypač dažni kryžiuose.
Ropliai
Senovės lietuviai daug dėmesio skyrė ropliams. Buvo tikima, kad jie ne tik turi gyvybės jėgų, bet juose gyvena ir protėvių sielos. Žalčiai ir ropliai vaizduojami kryžiuose. Žaltys buvo laimės simbolis, nešantis laimę ir gerovę. Jį galime pamatyti prieverpstėse ir margučių raštuose. Roplių motyvai išliko Kuršių nerijos žvejų senųjų kapinių antkapiniuose paminkluose – krikštuose.
Paukščiai
Paukščiai buvo laikomi dangaus ir žemės tarpininkais. Tikėta, kad juose gyvena mirusiųjų sielos. Paukščiai vaizduojami kryžiuose, stogastulpiuose, ant skrynių, durų, langų, namų apyvokos daiktų. Kaip ir ropliai, paukščiai neša visokeriopą gėrį.
Gyvūnai
Arklys simbolizavo dieviškąją galią. Tai vienas seniausių motyvų priešistorinėje Europos dailėje. Arklių galvos gyvenamųjų namų ir klėčių stogų galuose gina nuo ligų, skurdo, gaisro – nuo pikto.
Augalai
Lietuvoje ypač mėgstamas augalinis motyvas. Seniausi augalų simboliai Lietuvoje yra krikštuose. Net pats medis, iš kurio buvo daromas antkapis, buvo naudojamas simboliškai: vyrams – ąžuolas, moterims – liepa arba eglė. Žydinčios gėlės ant skrynių simbolizavo ištekančios merginos laimę ir turtą. Pumpurų turintis augalas – žemės vaisingumo simbolis. Tai – gyvybės medis. Dažnai jį iš abiejų pusių saugo ožiai, arkliai, gulbės.