Liaudies menas mus lydi nuo pat gimimo iki mirties. Kokią reikšmę liaudies menas turi žmonijos ir tautos gyvenime? Prieš atsakydami į šį klausimą, užduokime sau keletą klausimų: kuo gyva tauta? Kas sudaro jos esmę? Kuo ji stipriausiai atsispiria prieš išnykimą ir nutautėjimą? Ir kuo viena tauta skiriasi nuo kitos? Paulius Galaunė, žymus menotyrininkas ir muziejininkas, atsako trumpai: „Savo vidaus turiniu.“ O šis turinys – tai tautos dvasinės ir materialinės kultūros paminklai: kalba, tautosaka ir liaudies menas. Būtent liaudies menas yra vienas reikšmingiausių įkvėpimo šaltinių ir dailininkams profesionalams.
Lietuvių tautos menas turi senas tradicijas. Per daugelį šimtmečių vystėsi įvairios jo rūšys, tobulėjo formos, pagražinimo elementai. Iš kartos į kartą ėjo šios tradicijos, meistriškai įkūnytos audiniuose, medžio ir geležies dirbiniuose, keramikoje, pastatuose. Lietuvių liaudies mene susitinka Rytų ir Vakarų Europos tautų kultūros elementai, taip pat ryškūs ir vietiniai regionų (Aukštaitija, Žemaitija, Dzūkija, Suvalkija, Mažoji Lietuva) savitumai.