Senovės lietuvių papuošalai
Metalo dirbiniai buvo paplitę Lietuvoje jau žalvario amžiaus pradžioje. Daugiausia jie buvo naudojami puošybai. Tai rodo archeologiniai radiniai – sagės, apyrankės, žiedai. Naujajame bronzos ir ankstyvajame geležies amžiuje baltų kraštuose pasirodė tik baltams būdingi papuošalai: įvijiniai pakabučiai, įvijiniai smeigtukai ir kita.
Baltų (kaip ir kitų pasaulio tautų) gyvenimas ir ūkinė veikla iš esmės pakito pradėjus naudoti geležį. Manoma, kad I a. po Kr. pradžioje baltai išmoko geležį išgauti iš balų rūdos. Jos randama pelkėse, paežerėse, upių krantuose ir šiaip pažliugusiose, šaltiniuotose vietovėse.
Neregėtas aukštumas papuošalų iš bronzos ir žalvario gamyba pasiekė senajame geležies amžiuje. Puikiai žinoma baltų pagonybės laidosenos tradicija – dėti gausias įkapes: ginklus, buities reikmenis, papuošalus. Archeologiniai tyrimai atskleidė, kad II–III a. juvelyrai naudojo žalvarį, bronzą, alavą. Sidabro dirbinių Lietuvos teritorijoje labai pagausėjo po V amžiaus. Baltų meistrai buvo prisirišę prie baltojo metalo – sidabro, alavo ir švino lydinio. Iš jo gaminti įvairūs dirbiniai: galvos dangos papuošalai, antkaklės, segės, smeigtukai, apyrankės, diržų ir geriamųjų ragų apkalai ir kita.
Namų apyvokos reikmenys
Žymiai vėliau kalta geležis dėl savo tvirtumo ir puikių plastikos savybių vis dažniau buvo imta naudoti namų apyvokoje. Kaimo kalviai kaldavo įvairius žemdirbystės įrankius, jų dalis, apkaustydavo susisiekimo priemones ir meninius geležies dirbinius: durų užraktus, skrynių apkaustus ir kt. Ypač turtingo ornamento yra XVII–XX a. pr. liaudies dekoratyviniai metalo dirbiniai – durų, langų, skrynių apkaustai, spynos, vartai ir t. t.
Geležiniai kryžiai
Tarp lietuvių liaudies mažosios architektūros paminklų svarbią vietą užima kalvių dirbti geležiniai kryžiai – geležinės viršūnės. Geležinėmis viršūnėmis buvo puošiami koplytstulpiai, stogastulpiai, koplytėlės, kryžiai, šventorių bei kapinių vartai. Joms būdingi geometriniai, augaliniai, dangaus kūnų ornamentai. Viršūnės dažniausiai klasifikuojamos pagal ornamentiką: 1) kryžiaus formos, 2) saulės formos, 3) daugiakryžmės 4) širdies formos.
Antkapiniai geležiniai kryžiai daugiausia būdavo kaltiniai. Pagal konstrukciją ir puošybos būdą kryžiai skirstomi į du pagrindinius tipus – 1) vienastiebius ir 2) dvistiebius. Abiejų tipų kryžiai yra gausiai ir išradingai puošiami geležies išraitymais.
