MO

Liaudies medicina. Modulis 2

Vaistininkystė. Užduotis Nr. 3Išspręskite užduotį lentelėje pasirinkdami atsakymą „Taip“ arba „Ne“.
6/9
1. Atėjus vasarai, pernykščio rinkimo augalus išmesdavo ir rinkdavo naujus.
2. Augalai, kuriuos norėta išlaikyti ilgesnį laiką, būdavo šaldomi.
3. Viena žymiausių Lietuvos vaistininkių, žolininkių buvo habil. biologijos mokslų dr. Eeugenija Šimkūnaitė, dar vadinama Lietuvos Žiniuone, Žolių karaliene, o artimiausių draugų – Lietuvos Ragana.
4. Vaistažoles buvo stengiamasi rinkti iki Joninių (Rasų), nes vėliau surinktos vaistažolės nebetenka gydomosios galios.
5. Tepalai – tai vaistinių medžiagų rūšis, kuri paruošiama užpilant augalus verdančiu ar šaltu vandeniu. Skysčiui leidžiama nusistovėti. Tepalai duodami gerti sergančiajam.
6. Be medicininės paskirties, smilkymas dar buvo naudojamas siekiant apsaugoti namus nuo perkūnijos ar gyvulius nuo užkerėjimo, „blogos akies“.
7. Buvo stengiamasi rinkti sveikus augalus, vengiama imti sutryptus, dėmėtus, apgraužtus.
8. Arbata – tai vaistinių medžiagų rūšis, daroma virintų augalų tirščius arba gyvulinės kilmės medžiagas supilant į lininius arba kitokius maišelius ir dedant juos ant skaudančios ar karščiuojančios vietos.
9. Nerviniams sutrikimams gydyti naudotas specifinis gydymo būdas – smilkymas (rūkymas) augalais.
10. Tradiciškai vaistinius augalus laikydavo ne ilgiau kaip metus – manyta, jog ilgai laikant mažėja gydomosios savybės.