baimė ar stiprus išgąstis.kuri Lietuvoje ypač paplito XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje, kai žmonės, skaitydami medicinines knygas ar klausydami patarimų, ėmė gydytis patys.Susižeidus kraujavimas būdavo stabdomasDažniausiai išgąstis iš organizmo šalinamas per seiles.maginės formulės nuo gyvatės įkandimo.Lietuvių užkalbėjimaičesnakas – jį valgydavo vengdami užsikrėsti.ligonio apklausa, apžiūra, apčiuopa.Atsižvelgiant į numanomą ligos priežastį, būdavo parenkami gydymo būdai:Persišaldžius
1. šviežiai nuskinta ir sutrinta kraujažole, dedant ją ant žaizdos, taip pat geriant jos nuovirus.
2. Svarbu pabrėžti, kad liaudies medicinoje naudotus metodus būtina skirti nuo vadinamosios namų medicinos,
3. Gausiausia lietuvių gydomųjų užkalbėjimų grupė –
4. Viena dažniausių ligos priežasčių buvo laikoma
5. – tai maginę paskirtį turinčios žodinės formulės, siejamos su sveikatos ir gydymo sritimi. Dauguma užkalbėjimų yra medicininiai, skirti gydyti žmogaus ligas ir nuo jų apsisaugoti.
6. gerdavo liepų, putinų žiedų bei uogų arbatą, alyvų lapų bei žiedų, taip pat aviečių šakų ir uogų nuovirus.
7. Tiriant ligonį ir nustatant ligą, greta ligonio būklės nusakymų, apuostymų, spėjimų, buvo naudojami ir šiuolaikinėje medicinoje taikomi būdai:
8. Manyta, jog geriausiai nuo užkrečiamųjų ligų apsaugo
9. Visoje Lietuvoje žinoma praktika išsigandus tris kartus nusispjauti.
10. vienos ligos daugiausia gydytos vaistiniais augalais, gyvulinės bei mineralinės kilmės medžiagomis, liaudies chirurgijos metodais, o kitos ligos – maginiais būdais.