MO

Šeimos apeigos. Modulis 2

Laidotuvės. Užduotis Nr. 3.Išspręskite užduotį, pasirinkdami atsakymą „Taip“ arba „Ne“.
6/8
1. Lietuviai tikėjo, kad „kiekvienam žmogui mirtis iš anksto paskirta ir kiek žmogus besisaugotų, būtinai mirs tokia mirtimi, kokia jam žadėta“, esą kiekvienas žmogus turi jam skirtą dalią – likimą.
2. Nuo XX a. gedulo spalva Lietuvoje yra balta.
3. XVI–XVIII a. lietuviai mirusiuosius laidojo baltais drabužiais, apautus odiniu apavu.
4. Žmogaus mirtį lietuviai iki XX a. antros pusės daugiausia suvokdavo kaip vėlės atsiskyrimą nuo kūno ir perėjimą į mirusiųjų bendruomenę.
5. Mirusiuosius prausdavo pirtyje ar prie jos, paguldę ant šiaudų (juos vėliau sudegindavo) arba pasodinę ant suolelio.
6. Šarvojimas – tai budėjimas prie mirštančiojo, teikiant jam paskutinius patarnavimus.
7. Prieš uždarant karstą tiek seniau, tiek dabar artimieji su velioniu atsisveikina bučiuodami jam rankas, kojas.
8. Buvo ir tebėra paprotys karstą duobėje užberti trimis saujelėmis žemių, linkint mirusiajam ramaus atilsio.
9. Marinimas – tai budėjimas prie pašarvoto mirusiojo kelias dienas ir naktis, kurio metu giedamos giesmės, raudama jį garbstant.
10. Prie karsto ir vėliau, kapinėse, moterys apraudodavo mirusiojo dorybes, liūdną pasilikusiųjų dalią – siekta įsiteikti velioniui.