nulemsiamčių kūdikio ateitįRamučiu, SeneliuAnksčiau gimdymas vykdavo padedant kaimo pribuvėjomsdažniausiai po mėnesio ar dar vėliauLietuviams kūdikio gimimas buvo artimai susijęskaip išvengti priešlaikinio gimdymo bei kitų nėštumo sunkumųgamindavo valgį, prausdavo kūdikį, slaugydavo gimdyvę, skalbdavoKrikštatėviais (kūmais)Lietuviai krikštynas keldavoPalankynos
1. Iki krikšto kūdikis buvo vadinamas laikinu vardu – .
2. Nėštumo laikotarpu buvo daug įvairių draudimų ir skatinimų besilaukiančiajai, .
3. buvo kviečiami gerbiami žmonės (kad jų savybės pereitų krikštavaikiui).
4. Dabar paprastai į palankynas eina šeimos – .
5. , vadinamoms bobutėmis.
6. su ikikrikščioniškos kilmės įvesdinimo į šeimą apeigomis (vėliau jos pritapo prie bažnytinio krikšto).
7. Pribuvėja (bobutė) ne tik priimdavo kūdikį, bet kurį laiką ir gyvendavo gimdyvės namuose bei atlikdavo visus darbus pirkioje: .
8. nuo kūdikio gimimo praėjus savaitei, kartais – ilgesniam laikui.
9. – tai kaimo bendruomenės moterų tradicinis motinos ir kūdikio lankymas po gimdymo.
10. Iš kartos į kartą perduoti liaudiški tikėjimai buvo suvokiami kaip patikimas žinių šaltinis, turintis daug protingų pamokymų ir perspėjimų, .