gimimas, santuoka naujai gyvybei užmegzti ir mirtis.Pagal senąsias bendruomeninio gyvenimo tradicijas, vestuvės buvo viso kaimo šventėVisa, kas susiję su naujos gyvybės atsiradimu,Apie mirusįjį buvo pranešama tokiu būdu:Tikėta, kad krikštatėvių (kūmų) elgesys per krikštynas lemia kūdikio fizines savybesLietuvių, kaip ir daugelio tautų, svarbiausios vestuvių apeigos siejasi susave nuolat „prilaikyti“, t. y. stengtis neišsigąsti, nepervargti, nesinervinti.mergautinio galvos apdangalo pakeitimu į ištekėjusios moters galvos apdangalą.vieną litanijos posmą giedodavo giesmininkai, antrą grodavo „patriūbočiai“ – dūdų orkestras.nuotakos atsisveikinimas su dvasiomis namų globėjomis, židinio ugnies nešimas į vyro namus.
1. Lietuvių, kaip ir kitų indoeuropiečių tautų, vestuvių apeigoms būdingas
2. Vyresnės moterys nuolat primindavo jaunesnėms, jog nėštumo metu moteris turi
3. , o bendruomeniniai ryšiai skatino prisidėti prie vestuvių ruošos, vaišių, kviestieji atvykdavo su savo pyragais, gardumynais.
4. Žmogaus gyvenimą žemėje sudaro trys etapai:
5. nuotakos atsisveikinimu su tėvų namais, artimaisiais, persikėlimu į vyro (tai yra svetimus) namus, kai kada perėjimu į kitą bendruomenę.
6. , todėl užstalėje krikštatėviai sėdėdavo susiglaudę, kad vaiko dantys nebūtų reti.
7. Moters gyvenimo naujo tarpsnio pradžia pabrėžiama
8. mušdavo būgną, ant medžio pakabintą lentą, skambindavo varpeliu arba siųsdavo pas kaimynus ką nors iš šeimos.
9. Žemaitijoje nuo seno karstą lydint į kapines ir per laidotuves
10. buvo laikoma svarbiu ne tik šeimos, bet ir visos kaimo bendruomenės gyvenimo įvykiu.