Šeimos apeigos. TestaiIšspręskite testą. Užbaigdami sakinius pažymėkite vieną atsakymą.

1/4

---

1. Kada buvo rengiamos nedidelės jaunavedžių, abejų tėvų, jų šeimų narių, piršlio, svočios ir vainiksegių vaišės, kurios vykdavo savaitę po vestuvių?

per pažintuves

per sugrąžtus

per sutartuves

2. Galime išskirti šias svarbiausias XIX a. pabaigos – XX a. pradžios vedybinių papročių ciklo dalis:

užsakai, vestuvės ir sugrąžtai

sužadėtuvės, vestuvės ir sugrąžtai

piršlybos, vestuvės ir sugrąžtai

3. Ruoštis vestuvėms būdavo pradedama:

po sutartuvių

po pažintuvių

po sužadėtuvių

4. Kuriuose kraštuose yra išlikusios vestuvių raudos – verkavimai?

Žemaitijoje

Dzūkijoje ir Rytų Aukštaitijoje

Suvalikijoje ir Mažojoje Lietuvoje

5. Koks iki šiol gyvas paprotys, XIX a. – XX a. pradžioje gyvavęs Vakarų Lietuvoje ir Vidurio Lietuvos šiaurinėje dalyje, o vėliau išplitęs visoje Lietuvoje?

jaunosios šokdinimas

marčpietis

piršlio „teismas“

6. Kaip aukštaičių ir dzūkų vestuvėse būdavo vadinami nekviesti svečiai (jaunimas, ateidavęs pašokti)?

guogiais

vainiksegiais

mituliais

7. Suvalkijoje, Dzūkijoje, Mažojoje Lietuvoje XX a. pradžioje vėliausiai likus savaitei iki tuoktuvių į vestuves kviesdavo dažniausiai raitas:

kvieslys

kraitvežys

piršlys

8. Kurie vestuvių veikėjai per vestuves mažiausiai reikšdavosi?

jaunieji

piršlys ir svočia

pabroliai ir pamergės

9. Kurios apeigos būdavusios triukšmingos, su muzika, pašaipaus turinio dainomis ir išdaigomis?

jaunųjų sugultuvės

jaunųjų išleistuvės

jaunųjų keltuvės

10. Kada būsimasis jaunikis susipažindavo su merginos tėvais ir suderėdavo dėl santuokos turtinių ir kitų sąlygų?

per vestuves

pasiruošimo vestuvėms metu

per piršlybas

Tikrinti