Šeimos apeigos. TestaiIšspręskite testą. Užbaigdami sakinius pažymėkite vieną atsakymą.

1/4

---

1. Kaip aukštaičių ir dzūkų vestuvėse būdavo vadinami nekviesti svečiai (jaunimas, ateidavęs pašokti)?

vainiksegiais

mituliais

guogiais

2. Kada buvo rengiamos nedidelės jaunavedžių, abejų tėvų, jų šeimų narių, piršlio, svočios ir vainiksegių vaišės, kurios vykdavo savaitę po vestuvių?

per sutartuves

per sugrąžtus

per pažintuves

3. Galime išskirti šias svarbiausias XIX a. pabaigos – XX a. pradžios vedybinių papročių ciklo dalis:

piršlybos, vestuvės ir sugrąžtai

užsakai, vestuvės ir sugrąžtai

sužadėtuvės, vestuvės ir sugrąžtai

4. Kada būsimasis jaunikis susipažindavo su merginos tėvais ir suderėdavo dėl santuokos turtinių ir kitų sąlygų?

per vestuves

pasiruošimo vestuvėms metu

per piršlybas

5. Koks iki šiol gyvas paprotys, XIX a. – XX a. pradžioje gyvavęs Vakarų Lietuvoje ir Vidurio Lietuvos šiaurinėje dalyje, o vėliau išplitęs visoje Lietuvoje?

marčpietis

jaunosios šokdinimas

piršlio „teismas“

6. Kuriuose kraštuose yra išlikusios vestuvių raudos – verkavimai?

Suvalikijoje ir Mažojoje Lietuvoje

Žemaitijoje

Dzūkijoje ir Rytų Aukštaitijoje

7. Kurie vestuvių veikėjai per vestuves mažiausiai reikšdavosi?

pabroliai ir pamergės

jaunieji

piršlys ir svočia

8. Suvalkijoje, Dzūkijoje, Mažojoje Lietuvoje XX a. pradžioje vėliausiai likus savaitei iki tuoktuvių į vestuves kviesdavo dažniausiai raitas:

kraitvežys

piršlys

kvieslys

9. Kurios apeigos būdavusios triukšmingos, su muzika, pašaipaus turinio dainomis ir išdaigomis?

jaunųjų išleistuvės

jaunųjų keltuvės

jaunųjų sugultuvės

10. Ruoštis vestuvėms būdavo pradedama:

po sutartuvių

po sužadėtuvių

po pažintuvių

Tikrinti