Šeimos apeigos. TestaiIšspręskite testą. Užbaigdami sakinius pažymėkite vieną atsakymą.

1/4

---

1. Kaip aukštaičių ir dzūkų vestuvėse būdavo vadinami nekviesti svečiai (jaunimas, ateidavęs pašokti)?

vainiksegiais

guogiais

mituliais

2. Koks iki šiol gyvas paprotys, XIX a. – XX a. pradžioje gyvavęs Vakarų Lietuvoje ir Vidurio Lietuvos šiaurinėje dalyje, o vėliau išplitęs visoje Lietuvoje?

jaunosios šokdinimas

marčpietis

piršlio „teismas“

3. Kurie vestuvių veikėjai per vestuves mažiausiai reikšdavosi?

pabroliai ir pamergės

jaunieji

piršlys ir svočia

4. Kada buvo rengiamos nedidelės jaunavedžių, abejų tėvų, jų šeimų narių, piršlio, svočios ir vainiksegių vaišės, kurios vykdavo savaitę po vestuvių?

per sugrąžtus

per pažintuves

per sutartuves

5. Suvalkijoje, Dzūkijoje, Mažojoje Lietuvoje XX a. pradžioje vėliausiai likus savaitei iki tuoktuvių į vestuves kviesdavo dažniausiai raitas:

kvieslys

piršlys

kraitvežys

6. Kada būsimasis jaunikis susipažindavo su merginos tėvais ir suderėdavo dėl santuokos turtinių ir kitų sąlygų?

pasiruošimo vestuvėms metu

per vestuves

per piršlybas

7. Kurios apeigos būdavusios triukšmingos, su muzika, pašaipaus turinio dainomis ir išdaigomis?

jaunųjų keltuvės

jaunųjų sugultuvės

jaunųjų išleistuvės

8. Kuriuose kraštuose yra išlikusios vestuvių raudos – verkavimai?

Dzūkijoje ir Rytų Aukštaitijoje

Žemaitijoje

Suvalikijoje ir Mažojoje Lietuvoje

9. Galime išskirti šias svarbiausias XIX a. pabaigos – XX a. pradžios vedybinių papročių ciklo dalis:

užsakai, vestuvės ir sugrąžtai

piršlybos, vestuvės ir sugrąžtai

sužadėtuvės, vestuvės ir sugrąžtai

10. Ruoštis vestuvėms būdavo pradedama:

po sužadėtuvių

po sutartuvių

po pažintuvių

Tikrinti