Šeimos apeigos. TestaiIšspręskite testą. Užbaigdami sakinius pažymėkite vieną atsakymą.

1/4

---

1. Koks iki šiol gyvas paprotys, XIX a. – XX a. pradžioje gyvavęs Vakarų Lietuvoje ir Vidurio Lietuvos šiaurinėje dalyje, o vėliau išplitęs visoje Lietuvoje?

jaunosios šokdinimas

marčpietis

piršlio „teismas“

2. Suvalkijoje, Dzūkijoje, Mažojoje Lietuvoje XX a. pradžioje vėliausiai likus savaitei iki tuoktuvių į vestuves kviesdavo dažniausiai raitas:

piršlys

kraitvežys

kvieslys

3. Ruoštis vestuvėms būdavo pradedama:

po sužadėtuvių

po pažintuvių

po sutartuvių

4. Kada buvo rengiamos nedidelės jaunavedžių, abejų tėvų, jų šeimų narių, piršlio, svočios ir vainiksegių vaišės, kurios vykdavo savaitę po vestuvių?

per sugrąžtus

per pažintuves

per sutartuves

5. Kurios apeigos būdavusios triukšmingos, su muzika, pašaipaus turinio dainomis ir išdaigomis?

jaunųjų sugultuvės

jaunųjų keltuvės

jaunųjų išleistuvės

6. Kurie vestuvių veikėjai per vestuves mažiausiai reikšdavosi?

piršlys ir svočia

pabroliai ir pamergės

jaunieji

7. Galime išskirti šias svarbiausias XIX a. pabaigos – XX a. pradžios vedybinių papročių ciklo dalis:

piršlybos, vestuvės ir sugrąžtai

sužadėtuvės, vestuvės ir sugrąžtai

užsakai, vestuvės ir sugrąžtai

8. Kaip aukštaičių ir dzūkų vestuvėse būdavo vadinami nekviesti svečiai (jaunimas, ateidavęs pašokti)?

mituliais

guogiais

vainiksegiais

9. Kuriuose kraštuose yra išlikusios vestuvių raudos – verkavimai?

Žemaitijoje

Dzūkijoje ir Rytų Aukštaitijoje

Suvalikijoje ir Mažojoje Lietuvoje

10. Kada būsimasis jaunikis susipažindavo su merginos tėvais ir suderėdavo dėl santuokos turtinių ir kitų sąlygų?

per vestuves

per piršlybas

pasiruošimo vestuvėms metu

Tikrinti