MO

Šeimos apeigos. Modulis 3

Šeimos apeigos. Testai.Išspręskite užduotį pasirinkdami atsakymą „Taip“ arba „Ne“.
2/4
1. Pribuvėja (bobutė) dažniausiai būdavo jauna, netekėjusi moteris.
2. Krikštynoms baigiantis pribuvėją, apvilktą išvirkščiais kailiniais, apkabinėtą kiaušinių kevalais, plunksnomis, svogūnų pynėmis, veždavo geldoje, rogėse ar ant medinių akėčių (Pelesos apylinkėse, dabartinėje Baltarusijoje) paupin, versdavo į griovį ar nuo šlaito.
3. Nuo XX a. pradžios į krikštynas kviesdavo vieną krikštatėvių porą.
4. Buvo tikima, jog besilaukianti kūdikio negali žiūrėti į gaisrą, nes, jai išsigandus ir prisilietus ranka prie kokios nors savo kūno vietos, kūdikis turėsiąs panašią žymę.
5. Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio kultūrų, pasijutusi nėščia moteris įgydavo ypatingą statusą vietos bendruomenėje.
6. Aukštaitijoje palankynų papročio nebuvo.
7. Rūpestį dėl būsimo kūdikio rodo ir tikėjimas, draudžiantis ne tik nėštumo pabaigoje, bet ir visą tą laikotarpį kelti aukštai rankas arba sunkiai kilnoti.
8. Per palankynas (gimdyvės lankymas su dovanomis) naujagimio tėvas, nešinas duona, druska ir gėrimu, lankė ir vaišino kaimynes bei giminaites ir slapta kalba (perkeltine reikšme) pranešdamas apie įvykį (bobutė sugavo žuvytę; pas mus pečius sugriuvo ir t. t.) kvietė aplankyti gimdyvę.
9. Dzūkijoje X a. krikštatėviais (kūmais) kviesdavo iki 15 porų.
10. Bobutė būdavo laukiama ir krikštynose, kur pagal nusistovėjusią tradiciją jai priklausė svarbus apeigų vaidmuo.