MO

Šeimos apeigos. Modulis 3

Šeimos apeigos. Testai.Išspręskite užduotį pasirinkdami atsakymą „Taip“ arba „Ne“.
2/4
1. Buvo tikima, jog besilaukianti kūdikio negali žiūrėti į gaisrą, nes, jai išsigandus ir prisilietus ranka prie kokios nors savo kūno vietos, kūdikis turėsiąs panašią žymę.
2. Nuo XX a. pradžios į krikštynas kviesdavo vieną krikštatėvių porą.
3. Aukštaitijoje palankynų papročio nebuvo.
4. Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio kultūrų, pasijutusi nėščia moteris įgydavo ypatingą statusą vietos bendruomenėje.
5. Pribuvėja (bobutė) dažniausiai būdavo jauna, netekėjusi moteris.
6. Per palankynas (gimdyvės lankymas su dovanomis) naujagimio tėvas, nešinas duona, druska ir gėrimu, lankė ir vaišino kaimynes bei giminaites ir slapta kalba (perkeltine reikšme) pranešdamas apie įvykį (bobutė sugavo žuvytę; pas mus pečius sugriuvo ir t. t.) kvietė aplankyti gimdyvę.
7. Rūpestį dėl būsimo kūdikio rodo ir tikėjimas, draudžiantis ne tik nėštumo pabaigoje, bet ir visą tą laikotarpį kelti aukštai rankas arba sunkiai kilnoti.
8. Bobutė būdavo laukiama ir krikštynose, kur pagal nusistovėjusią tradiciją jai priklausė svarbus apeigų vaidmuo.
9. Krikštynoms baigiantis pribuvėją, apvilktą išvirkščiais kailiniais, apkabinėtą kiaušinių kevalais, plunksnomis, svogūnų pynėmis, veždavo geldoje, rogėse ar ant medinių akėčių (Pelesos apylinkėse, dabartinėje Baltarusijoje) paupin, versdavo į griovį ar nuo šlaito.
10. Dzūkijoje X a. krikštatėviais (kūmais) kviesdavo iki 15 porų.