lovatiesės, šiltos skaros (gūnios), kilimai, medžiagos drabužiams, juostos.Tokių indų išorinės sienelės nuo ilgo ir dažno virimo pasidarydavo juodos, dėl to juos vadindavo „juodais puodais“.Geležinės kryžių viršūnės dažniausiai klasifikuojamos pagal ornamentiką:Puodžiaus amatas buvo perduodamas iš kartos į kartąpaklodės, užvalkalai, staltiesės, rankšluosčiai.įvijiniai pakabučiai, įvijiniai smeigtukai ir kita.Tradicinės lietuvių juostos skirstomos įgrubūs, paprasti savo forma, sulipdyti iš juostelių, nugludinti ir išdegti paprastame židinyje.baltinti bei nebaltinti lininiai siūlai, vilnoniai siūlai,liaudies dekoratyviniai metalo dirbiniai
1. Ypač turtingo ornamento yra XVII–XX a. pr. dirbiniai – durų, langų, skrynių apkaustai, spynos, vartai ir t. t.
2. , todėl šeimos išsaugodavo savitus gaminimo ir puošimo bruožus.
3. Seniausi Lietuvoje randami puodai buvo
4. Spalvoti audiniai buvo:
5. pintas, kaišytines, rinktines, vytas, austas ir megztas.
6. Naujajame bronzos ir ankstyvajame geležies amžiuje baltų kraštuose pasirodė tik baltams būdingi papuošalai:
7. kryžiaus formos, saulės formos, daugiakryžmės, širdies formos.
8. Vienspalviai audiniai buvo:
9. Medžiagos seniausiems audiniams buvo naudojamos vietinės: o vėliau – pirktiniai medvilniniai siūlai.
10. Keraminius indus maistui gaminti, kad nepraleistų vandens, tik išdegtus merkdavo į skystą duonos tešlą. Po to ištraukdavo, leisdavo išdžiūti ir naudojo ant ugnies virdami maistą.