vantomis.bažnyčios altoriui.prieš vestuves, svarbias metų šventes – Velykas, Kalėdas, Naujuosius metus, Sekmines, Žolinę ir kt.Ligonius vanta perdavoNet ir po mirties pirtis buvo reikšminga žmoguitikrasis valstiečio gydytojas.pirtį, krosnį, ugnį, vandenį ar besiperiančiuosius.beržinės vantos.o šios procedūros atlikėjai – krauleidžiai – kaimo bendruomenės buvo labai gerbiami.kurios dažniausiai pasirodydavo, kai ją palikdavo paskutinės besimaudančios moterys.
1. Pirtyje maudydavosi svarbių įvykių išvakarėse – , į pirtį nešdavo ligonį jausdami jo artėjančią mirtį.
2. Manyta, kad pirtis buvo
3. Prakaitas buvo varomas kūną plakant iš įvairių medžių šakelių su lapais surištomis šluotelėmis –
4. Tikėta, kad pirtį lanko įvairios anapusinio pasaulio būtybės, laumės,
5. Esama žinių, kad pirties krosnies reikšmė beveik prilygusi
6. , apšluodavo aplinkui, dėdavo ją po pagalve, šutindavo lapus ir duodavo gerti arbatą.
7. Iš XIX a. pabaigos – XX a. pradžios etnografinių aprašų matyti, kad bemaž nuo visų ligų pirtyse buvo gydoma nuleidžiant kraują,
8. – buvo tikima, kad pirtis yra giminės protėvių buveinė.
9. Pirtyje buvo nevalia kvailu elgesiu įžeisti
10. Labiausiai naudojamos buvo