ĄžuolasPasaulio medyje randamos priešpriešos:Pasaulio medis yra trijų dalių, apimantis tris visatos sferas:Drebulė (epušė)Kosminiu arba Gyvybės medžiu.kraičio skrynių, indaujų, rankšluostinių, kultuvių, verpsčių, taip pat ant velykinių margučių.Sapiegų parko liepaAlksnisSimboliškai pabrėžiami erškėčio dygliai:per laidotuves, iš jų pinami vainikai, eglišakiais puošiami mirusiuosius vežantys vežimai.
1. dangus – žemė, aukštai – žemai, praeitis – dabartis, šviesa – tamsa.
2. Seniausia Vilniaus liepa – , auganti Antakalnyje įsikūrusių Sapiegų rūmų parke, netoli ištaigingų įvažiavimo vartų prie Antakalnio gatvės. Manoma, kad jai daugiau kaip 300 metų.
3. Pasaulio medžio atvaizdą, išraižytą ar nutapytą, matome ant daugybės liaudies buities daiktų:
4. 1) dangų su dangaus dievais, saulės, mėnesio, žvaigždžių šviesuliais, paukščiais; 2) žemę su žemės dievais, žmonėmis, gyvuliais ir žvėrimis 3) požemį su požemio dievais, žuvimis, gyvatėmis, ropliais.
5. Pasaulio medis yra dar vadinamas
6. laikomas nešventu, netgi prakeiktu medžiu. Sakoma, kad ant jo pasikorusi velnio motina, kad esąs raudonas, nes apvarvėjęs velnio krauju, velnio dovanos pasirodo besą šio medžio skiedros.
7. tars žodelį kaip erškėtėlį. Mėgstama erškėtį lyginti su našliu, šešuru (vyro tėvu), dieveriu (vyro broliu).
8. Takai ir kambariai eglišakėmis barstomi
9. simbolizuoja vyrišką jėgą, tvirtumą, lyginamas su bernelio, brolelio jaunyste, grožiu. Jo medienos kietumas simbolizuoja jėgą, ilgaamžiškumą, senojo tėvelio patirtį ir išmintį.
10. tautosakoje laikoma prakeiktu medžiu, jos nesodindavo arti namų, nedėdavo į statomo namo sienas. Jeigu jos augdavo netoli namų, sakydavo, kad tie namai esą prakeikti.